Rodikliai vertinantys šalies darnaus vystymosi pažangą. Ar tikrai galime jais pasitikėti?

Akcentuojama, jog rodikliai  turi  pasižymėti tam tikromis savybėmis: paprastumu, plačia aprėptimi, kiekybinio įvertinimo galimybe, kuri leistų nustatyti tendencijas. Tačiau ar tai apjungti įmanoma?

Apžvelkime vienus populiariausių darnaus vystymosi rodiklių: Žmogaus socialinės raidos indeksą, ekologinę pėdą bei tikrosios pažangos indeksą.

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) – tai sudėtinis matas, naudojamas bendram šalių išsivystymui įvertinti ir palyginti.

Pasak United Nations Development Programme (2025), ŽSRI sujungia tris pagrindinius aspektus:

·         Ilgas ir sveikas gyvenimas – jis matuojamas pagal vidutinę gyvenimo trukmę, kuri parodo, „kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis”. Tai atspindi gyventojų sveikatą ir ilgaamžiškumą.

·         Išsilavinimas – jis matuojamas pagal numatomus mokymosi metus, kurie įvertina metų skaičių, kurį vaikas gali tikėtis lankyti mokyklą, remiantis dabartinėmis normomis. Taip pat matuojama ir vidutinė mokymosi trukmė, kuri parodo vidutinį 25 metų ir vyresnių šalies gyventojų baigtų mokslo metų skaičių.

·         Pragyvenimo lygis – matuojamas pagal Bendrasias nacionalines pajamas, tenkančias vienam gyventojui.

Šie trys aspektai kartu suteikia įžvalgų apie šalies socialinę raidą ir padeda stebėti pokyčius bei palyginti skirtingas šalis pagal jų gebėjimą užtikrinti ilgą, sveiką gyvenimą, kokybišką išsilavinimą ir aukštą pragyvenimo lygį. Šis rodiklis gali būti naudingas priimant sprendimus, kurie siektų skatinti tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi.

Matome, kad ŽSRI labiausiai atspindi socialinę dimensiją, kartu įtraukiant ir ekonominę, tačiau nekreipia dėmesio į aplinkosaugą. ŽSRI sutelkia dėmesį į aukštą pajamų lygį, kuris, atsižvelgiant į stiprią pajamų ir ekologinio poveikio koreliaciją, pažeidžia tvarumo principus. Šalys, kurių ŽSRI balas yra aukščiausias, taip pat daugiausia prisideda prie klimato kaitos ir kitų ekologinio gedimo formų.

Ekologinė pėda (angl. Ecological footprint) – tai matas, atspindintis žmonių paklausą globaliems gamtos ištekliams. Pasak autoriaus, ekologinis pėdsakas apskaičiuoja biologiškai produktyvią žemę ir jūros plotą, reikalingą gyventojų vartojamiems atsinaujinantiems ištekliams aprūpinti ir susidarančioms atliekoms absorbuoti (naudojant vyraujančias technologijas ir išteklių valdymo praktiką). Ekologinis pėdsakas rodo žmogaus spaudimą aplinkos būklei per jų vartojamus išteklius gatavų prekių ir paslaugų pavidalu ir sieja jį su bendru Žemės atsinaujinimo pajėgumu.

Literatūroje dažniausiai išskiriami šie ekologinės pėdos komponentai ir jų apibūdinimai:

·         Pasėlių pėda (angl. cropland footprint) – reprezentuoja plotą, kuris yra reikalingas maistui, pašarams, pluoštams ir kitiems žemės ūkio produktams auginti. Apskaičiavimui naudojami duomenys apie gamybą bei importą ir eksportą maždaug 400 pirminių ir išvestinių žemės ūkio produktų. Visgi pažymima tai, kad pasauliniu mastu vis dar trūksta nuoseklių duomenų, kadangi neatsižvelgiama į ūkininkavimo metodų poveikį dirvožemiui.

·         Ganyklų pėda (angl. Grazing land footprint) – reprezentuoja pievų plotą, kuris yra naudojamas gyvulių, skirtų mėsos, pieno, kailių, vilnos gaminiams, ganymui bei jų pašarų auginimui. Jis apskaičiuojamas naudojant apie 150 gyvulinės kilmės bei pieno produktų gamybos, importo ir eksporto duomenų. Ganyklos pėdsakas apskaičiuojamas lyginant šalyje turimą pašarų kiekį su pašarų kiekiu, reikalingu visiems gyvuliams tais metais (Galli et al., 2020).  Tai svarbus komponentas, ypač šalyse, kuriose gyvulininkystė yra pagrindinė ekonominės veiklos sritis. Tvarūs šios srities metodai gali reikšmingai sumažinti ganyklų pėdos įtaką aplinkai, kadangi gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių klimato kaitos priežasčių, prisidedanti prie metano emisijų ir biologinės įvairovės nykimo.

·         Miško produktai / miško pėda – matuoja metinį derlių malkinės medienos, statybinės medienos bei plaušienos miško produktų tiekimui. Jis apskaičiuojamas remiantis gamybos, importo ir eksporto duomenimis apie maždaug 30 miško produktų. Atsižvelgiant į tai, jog pasauliniai miškų plotai sparčiai nyksta, svarbu tinkamai valdyti šiuos resursus.

·         Anglies pėdsakas (angl. carbon footprint) – rodo miško plotą, kurio reikia anglies dioksido emisijoms, kurios susidaro dėl iškastiniam kurui bei elektros energijai imlios veiklos, sugerti. Šiuo metu anglies pėdsakas sudaro didžiausią ekologinio pėdsako dalį.

·         Užstatyta žemė – rodo žemės plotą, kuris yra naudojamas žmonių infrastruktūrai (transportui, gyvenamiesiems namams, pramonei, hidroenergijos rezervuarai). Pastebima, jog užstatyta žemė gali užimti tai, kas anksčiau buvo pasėlių pėdos dalis.

·         Žvejybos plotų pėdsakas – matuoja jūrų ir vidaus vandenų plotą, naudojamą žuvininkystės pramonės išgaunamiems ištekliams teikti. Apskaičiuojamas naudojant apie 1500 žuvies produktų gamybos, importo ir eksporto duomenis. Žvejybos plotų pėdsakas apskaičiuojamas remiantis didžiausiu tvariu įvairių žuvų rūšių sugavimu. Perteklinė žvejyba gali sukelti ekosistemų disbalansą ir mažinti žuvų populiacijų atsinaujinimo galimybes. Žvejybos plotų pėdsakas leidžia analizuoti žvejybos praktikų tvarumą. 

Tačiau pažymima, jog kyla abejonių, ar ekologinė pėda gali pateikti išsamų visuotinį ekologinių ribų įvertinimą. Manoma, kad ji veiksmingai neatskleidžia gamtinio kapitalo, pavyzdžiui, žemės našumo, degradacijos, todėl naudojant šį rodiklį tvarumas gali būti vertinamas klaidingai. Atkreipiamas dėmesys, jog išmetamo anglies dioksido kiekis skaičiuojant ekologinę pėdą yra ypač akcentuojamas, dėl to užgožiami kiti aplinkosaugos veiksniai, tai lemia pernelyg didelį anglies dioksido kompensavimo strategijų, kurios gali nepašalinti pagrindinių netvaraus išteklių naudojimo priežasčių, taikymą. Taip pat pabrėžiama, jog ekologinė pėda neapima socialinės bei ekonominės darnaus vystymosi dimensijų.

Taigi apibendrinant, ekologinė pėda yra naudingas tvarumo rodiklis, nes leidžia kiekybiškai įvertinti žmogaus poveikį aplinkai ir atskleisti, kaip ištekliai naudojami bei ar jų naudojimas yra suderinamas su planetos atsinaujinimo galimybėmis. Šis rodiklis apima įvairias sritis taip sudarant galimybę identifikuoti netvarias veiklas. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į galimus šio rodiklio ribotumus, siekiant išvengti vienpusiško dėmesio anglies emisijoms bei natūralaus kapitalo degradacijos neįvertinimo.

Tikrosios pažangos indeksas - tai matavimo priemonė, kuria vertinama bendra ekonominės veiklos nauda, atsižvelgiant į jos poveikį visuomenei ir aplinkai. Jis neapsiriboja paprastu ekonomikos augimu, bet apima socialinę gerovę ir aplinkos tvarumą.

Išskiriami šie tikrosios pažangos indekso komponentai:

·         asmeninis vartojimas su pajamų pasiskirstymo korekcijomis - apskaičiuojama bendra vartojimo vertė, įvertinant pajamų nelygybės poveikį. Labiau lygiavertis pajamų pasiskirstymas laikomas pozityviu.

·         kapitalo augimas - investicijos į infrastruktūrą, švietimą ar kitą turtą, kuris prisideda prie visuomenės ilgalaikės gerovės

·         netradicinis indėlis į gerovę - ekonominė vertė, priskiriama neapmokamai veiklai, pavyzdžiui, savanoriškam darbui ir namų ūkių darbui, kuri neįtraukiama į tradicinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), tačiau teikia didelę socialinę naudą.

·         gynybiniai privatūs kaštai - kaštai patiriami dėl neigiamo išorinio poveikio, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros išlaidos dėl taršos poveikio.

·         veikla, kuri neigiamai veikia socialinį kapitalą - poveikis visuomenės tarpusavio pasitikėjimui, bendruomenių stiprumui ar socialiniam solidarumui. Tai gali būti nusikalstamumas ar šeimos struktūros iširimas.

·         Kaštai, susiję su aplinkos būklės blogėjimu - kaštai, susiję su oro, vandens, dirvožemio tarša ar biologinės įvairovės nykimu.

·         veikla, daranti neigiamą poveikį gamtiniam kapitalui - nuostoliai dėl gamtos išteklių eikvojimo (miškų kirtimas, iškastinio kuro naudojimas ar gamtinių buveinių naikinimas).

Asmeninis vartojimas su pajamų pasiskirstymo korekcijomis, kapitalo augimas bei netradicinis indėlis į gerovę priskiriami prie teigiamų, o gynybiniai privatūs kaštai, veikla, kuri neigiamai veikia socialinį kapitalą, kaštai, susiję su aplinkos būklės blogėjimu ir veikla, daranti neigiamą poveikį gamtiniam kapitalui - neigiamiems tikrosios pažangos indekso komponentams. Laikoma, jog toks rodiklio skaičiavimas geriau atspindi ekonominę gerovę, leidžia nustatyti, kokie veiksniai didina, o kurie mažina gerovę. Svarbi TPI funkcija - atkreipti dėmesį tuo momentu, kai BVP augimas nebesusijęs su ekonominės gerovės didėjimu.

Tačiau TPI sulaukia ir kritikos dėl sunkumų priskirti vieningą piniginę vertę ne rinkos prekėms ir paslaugoms bei įvertinti išorės kaštus, todėl skirtingų šalių tikrosios pažangos indekso palyginamumas gali būti ribotas. Pažymima dar vieną indekso silpnybė, jog skaičiuojant tikrosios pažangos indeksą daroma prielaida, jog papildoma nauda, gaunama dėl didėjančių žmogaus sukurto kapitalo atsargų, gali visiškai pakeisti mažesnę naudą, gaunamą dėl mažėjančių gamtinio kapitalo atsargų. Prielaida, kad žmogaus sukurtas kapitalas ir gamtinis kapitalas yra pakaitalai gali lemti nepakankamą unikalios ir nepakeičiamos gamtos teikiamos naudos įvertinimą, todėl gali būti priimti netvarūs sprendimai. Taip pat šis indeksas neapima visų su gerove susijusių komponentų, pavyzdžiui politinės laisvės bei įtraukiamų aspektų skaičiuojant tikrosios pažangos indeksą pasirinkimas yra subjektyvus.

Taigi galima teigti, jog tikrosios pažangos indeksas yra vertingas įrankis, kuriuo galima išplėsti ekonominės gerovės vertinimą, apimant ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkos tvarumo dimensijas, taip išryškinant aspektus, kuriuos ignoruoja tradicinis BVP. Nepaisant naudos, TPI sulaukia kritikos dėl metodologinių trūkumų: sunkumų vertinant ne rinkos prekes ir paslaugas, išorės kaštus bei dėl prielaidos, kad žmogaus sukurtas kapitalas gali visiškai kompensuoti gamtinio kapitalo nuostolius. Šie apribojimai gali lemti netvarius sprendimus ir riboti tarptautinį palyginamumą, todėl TPI turėtų būti vertinamas kaip naudingas, tačiau tobulintinas rodiklis.

Matome, jog tokie rodikliai kaip ŽSRI ar ekologinė pėda neapima visų darnaus vystymosi dimensijų, todėl juos skaičiuojant pavieniui pažeidžiamas 3 dimensijų darnaus vystymosi konceptas.

Tačiau ką sako mokslininkai? Informaciją apie naujausius tyrimus sužinok čia!