Darnus vystymasis - daugiau nei aplinkosauga. Ką iš tiesų reiškia ši sąvoka?

Darnus vystymasis - vis dažniau girdima sąvoka. Pasaulio lyderiai, Europos Sąjunga ir Lietuvos valdantieji vis dažniau kalba apie atsakingą plėtrą. 

Visai ne už kalnų bus švenčiamos ir pasaulinės ekologijos (kovo 20d.) ir rūšiavimo (kovo 18 d.) dienos, kurios siekia skleisti žinią apie aplinkosaugos svarbą. Tačiau ar visgi pati darnaus vystymosi sąvoka gali būti siejama tik su aplinkosauga?

Darnaus vystymosi ištakos

Darnaus vystymosi sąvokos ištakos siejamos su H.C. von Carlowitz veikalu Sylvicultura Oeconomica, kuriame buvo pabrėžtas miškų valdymas taip, kad būtų užtikrintas jų ilgalaikis išteklių naudojimas. Ši ankstyva idėja pabrėžia, kad tvarumas nėra labai nauja sąvoka, o labiau besivystanti koncepcija, kurią papildė šiuolaikinės globalios problemos ir tikslai.

Vėliau, darnaus vystymosi sąvoka buvo išsamiau apibrėžta 1987 metais, kai Brundtland (1987) suformulavo darnaus vystymosi tikslą „tenkinti dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybių patenkinti savo poreikius“. Šis apibrėžimas tapo kertiniu darnaus vystymosi pagrindu, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius šioje srityje buvo atlikta daug papildomų tyrimų. Dėl įvairių mąstymo krypčių literatūroje, palaipsniui vystėsi trijų dimensijų modelis

3 dimensijų modelis

Dėl įvairių mąstymo krypčių literatūroje, palaipsniui vystėsi trijų dimensijų modelis, kurio ištakos nėra konkrečiai žinomos. Jame išskirtos trys pagrindinės darnaus vystymosi dimensijos – aplinkos, ekonominė ir socialinė, kurios tapo neatsiejama darnaus vystymosi sąvokos dalis.

Ekonominio tvarumo dimensija – reikalauja, kad ekonominė veikla - tiek gamyba, tiek vartojimas - būtų organizuojama efektyviai ir teisingai ir kad ji sudarytų galimybes dabartinės bei būsimų kartų gerovei. Ekonominiu tvarumu siekiama atsakingai valdyti ribotus planetos išteklius taip, kad tai būtų abipusiai naudinga visuomenei ir Žemės sistemai.

Taip pat pabrėžiama, jog ekonominis tvarumas yra glaudžiai susijęs su atsparumu - gebėjimu atsilaikyti ir atsigauti po sutrikimų - tokių kaip ekonominiai sukrėtimai, stichinės nelaimės, socialiniai neramumai - taip pat prisitaikyti prie kintančios aplinkos iššūkių. Atsparumo didinimas gali padėti išlaikyti ekonominį tvarumą, suteikiant galimybę prisitaikyti ir atsigauti po sukrėtimų, o galutinis tikslas - toliau augti ir klestėti ilguoju laikotarpiu.

Socialinio tvarumo dimensija – ši dimensija akcentuoja darnią visuomenę, kurioje tenkinamas platus individualių poreikių rinkinys, apimantis sveikatą, gerovę, visavertę mitybą, pastogę, švietimą ir kultūrinę raišką, sumažina destruktyvius konfliktus, kuriuos lemia lygybės ir teisingumo, galimybių ir tolerancijos stoka, ir yra suformuoti taip, kad gamta ir jos reprodukcinės galimybės būtų išsaugotos ilgą laiką. Atitinkamai socialinis tvarumas reikalauja suderinti ekonomikos augimą ir aplinkos apsaugą su būtinybe spręsti tokias socialines problemas kaip skurdas, nelygybė, neteisingumas, socialinė atskirtis ir nestabilumas. 

Aplinkosauginio tvarumo dimensija - daugiausia dėmesio skiriama gamtinio kapitalo palaikymui ir išsaugojimui, kad būtų palaikoma žmonių gerovė ir ekologinė sveikata, taip pat pabrėžiama žaliavų šaltinių apsauga. Pagrindiniai aspektai apima veiksmingą atsinaujinančių išteklių naudojimą, kad būtų išlaikytas jų regeneracinis pajėgumas, neatsinaujinančių išteklių naudojimo apribojimą, užtikrinimą, kad teršalai neviršytų saugių ribų ir negrįžtamos žalos aplinkai prevenciją. Ši dimensija pabrėžia ekologinių sistemų sąsajas su socialiniu ir ekonominiu vystymusi.

Nors šios trys dimensijos sudaro darnaus vystymosi pagrindą, yra išskiriama ir kitų dimensijų: institucinė, kultūrinė, technologinė. Pabrėžiama, jog darniam vystymuisi dažnai trukdo institucinė inercija, technologinis užsisklendimas ir konkuruojantys suinteresuotųjų šalių interesai, kuriuos reikia spręsti pasitelkiant integracines strategijas.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama institucinei dimensijai. Pabrėžiama, jog šis aspektas yra labai svarbus siekiant tvarumo, nes jis formuoja sistemą, kurioje plėtojama ir įgyvendinama tvari praktika. Veiksmingas valdymas ir patikimos institucijos yra labai svarbūs siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Taigi, darnaus vystymosi sąvoka apima ne tik aplinkosauginius aspektus, tačiau akcentuoja platesnį požiūrį į plėtrą apimant tiek ekonominius, tiek socialinius, tiek aplinkosauginius veiksnius. Tai reiškia, jog darni plėtra turi suderinti visas šias dimensijas, neleidžiant kažkuriai vystyvis kitos sąskaita, todėl siekiant tvarumo, svarbus holistinis požiūris į vystymąsi.

Įdomu sužinoti, kodėl pasaulio lyderiai nuolat kalba apie darnaus vystymosi rodiklius? Apie jų svarbą skaitykite čia!