Darnus vystymasis. Ką sako moksliniai tyrimai?

 Siekiant apžvelgti darnaus vytymosi rodiklių tendencijas, svarbu apžvelgti šia tema atliktus naujausius mokslinius tyrimus ir aprašyti gautus rezultatus.

J. Zhengas ir X. Wangas (2022) atliko tyrimą, kuris apima 2000-2018 m. laikotarpį ir 26 šalių duomenis, siekdami pateikti išsamią analizę apie atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei informacinių ir ryšių technologijų bei žmogaus raidos ryšius.

Tyrimo tikslas - ištirti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir IRT poveikį ŽSRI, kartu atsižvelgiant į kitus įtaką darančius veiksnius, tokius kaip anglies dioksido išmetimas, ekonominis vystymasis, pirminės energijos suvartojimas ir gyventojų skaičiaus augimas. Pažymima, jog ankstesniuose tyrimuose dažnai buvo nagrinėjamas atskiras atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba IRT poveikis ŽSRI, tačiau šiame tyrime išskirtinis dėmesys skiriamas bendram jų poveikiui. Autoriai teigia, kad šios sąveikos yra labai svarbios formuojant veiksmingą politiką, skatinančią tvarų vystymąsi.

Tyrimo tikslams pasiekti autoriai taiko statinius ir dinaminius panelinius regresijos modelius. Statinis modelis suteikia pirminių įžvalgų apie kintamųjų ryšius, o dinaminis modelis atsižvelgia į inercines ŽSRI tendencijas ir leidžia geriau suprasti ilgalaikį poveikį. Toks metodologinis požiūris leidžia tyrėjams kontroliuoti galimas endogeniškumo problemas ir patvirtinti savo išvadų patikimumą.

Tyrimo rezultatai atskleidžia keletą svarbių įžvalgų: atsinaujinantys energijos ištekliai trumpam padidina ŽSRI, tačiau ilgainiui praranda poveikį dėl nepastovaus energijos tiekimo problemų, todėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo mastui didinti ir stabilizuoti reikalinga valstybės politika. Taip pat nustatyta, kad informacinės ir ryšių technologijos trumpam pagerina ŽSRI, nes pagerina sprendimų priėmimą ir švietimą, bet ilgainiui silpnėja dėl didelės priklausomybės nuo tradicinės energijos. Svarbu tai, kad atsinaujinančių išteklių energijos ir IRT derinys turi reikšmingą ir teigiamą poveikį ŽSRI, nes padeda išspręsti energijos nepastovumo problemą, didina efektyvumą ir mažina priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų išteklių energijos. Be to, tyrime nustatyta, kad ekonominis vystymasis ir pirminės energijos suvartojimas daro teigiamą poveikį ŽSRI, o anglies dioksido išmetimas - neigiamą.

Apibendrinant galima teigti, kad tyrimas pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir IRT derinimo svarbą siekiant skatinti darnų vystymąsi. Autoriai pasisako už politiką, skatinančią šių technologijų integravimą. Šiuo tyrimu suteikiama praktinė reikšmė politikos formuotojams, siekiantiems skatinti tvarų augimą savo šalyse. Pripažinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir IRT sinerginį potencialą, galima pagerinti darnų vystymąsi šalyse.

Antruoju tyrimu siekiama suprasti sudėtingus santykius tarp biologinės talpos, ekologinio pėdsako ir finansinio vystymosi kintamųjų ir ištirti, ar galima pasiekti abipusiai naudingą scenarijų, ar egzistuoja kompromisai (angl. trade-offs) siekiant darnaus vystymosi tikslų, ypaš 3 (Gera sveikata) ir 15 (Gyvybė žemėje) tikslų, N11 šalyse (t.y. Bangladešas, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Filipinai, Pietų Korėja, Turkija, Vietnamas). Analizuojami 1990 - 2016 metų duomenys.

Tyrimas vertinamas dėl naudojamų pažangių metodų. Kryžminės priklausomybės (angl. cross-sectional dependence tests) tikrina, ar šalių duomenys yra tarpusavyje susije, vieneto šaknes testai (angl. unit root tests) padeda patikrinti, ar duomenys turi ilgalaikę tendenciją ar yra atsitiktiniai. Kointegracijos analizė (angl. cointegration analysis) nustato, ar tarp skirtingų kintamųjų egzistuoja ilgalaikiai ryšiai. Parametrų įvertinimas (angl. parameter estimation) naudojamas kiekybiškai išmatuoti, kaip stipriai kintamieji yra susiję. Priežastingumo testai (angl. Causality Tests) nustato, kuris kintamasis daro įtaką kitam. Sustiprintas vidurkio grupės įvertinys (angl. Augmented Mean Group Estimator), Driscoll-Kraay standartinės paklaidos (angl. Driscoll–Kraay Standard Errors), Panelės koreguotos standartinės paklaidos (angl. Panel-Corrected Standard Errors), Kryžmiškai papildytas autoregresyvus paskirstytojo vėlinimo modelis (angl. Cross-Sectionally Augmented Autoregressive Distributed Lag Model) užtikrina, kad rezultatai būtų tikslūs, net kai duomenys turi trūkumų, šališkumų ar priklauso nuo vienas kito.

Nustatytas neigiama koreliacija tarp ekologinio pėdsako ir žmonių gerovės. Kai šalys gerina gyvenimo standartus, dažnai didėja ir jų aplinkos poveikis. Ekonominis augimas lemia didesnį gamtinių išteklių suvartojimą ir taršą, kas padidina ekologinį pėdsaką. Nors gerėja sveikata, švietimas ir pajamos, šie pasiekimai gali sukelti aplinkos degradaciją. Pietų Korėjos, kuri turi aukščiausią ŽSRI tarp N11 šalių, bet susiduria su reikšminga aplinkos degradacija, pavyzdys iliustruoja šią dilemą. Šis kompromisas reikalauja tvaraus vystymosi strategijų, kurios subalansuoja ekonominį augimą su ekologine apsauga.

Taip pat nustatytas gryžtamasis priežastinis ryšys tarp globalizacijos, finansinės plėtros, žmonių gerovės ir ekologinio pėdsako. Pastebimas vienakryptis priežastinis ryšys nuo urbanizacijos ir biologinės talpos iki ekologinio pėdsako ir nuo žmonių gerovės iki biologinio pajėgumo, urbanizacijos, finansinės plėtros ir globalizacijos.

Tyrimas rodo, jog gali prireikti teikti pirmenybę tam tikriems darnaus vystymosi tikslams, nes vienu metu pasiekti su žmonių gerove ir aplinkos kokybe susijusių darnaus vystymosi tikslų gali būti neįmanoma.

Fox ir Ericson (2020) siekia spręsti problemą, susijusią su TPI, kaip sudėtinio rodiklio, kokybe, analizuojant rodiklio pagrindines prielaidas, naudojamus svorius ir kintamuosius. Taip pat pabrėžiama metodologinių patobulinimų ir standartizavimo svarba. Remiantis 50 JAV valstijų duomenis, tyrime vertinamas TPI ir jo atskirų komponentų jautrumas skirtingoms prielaidoms. Pagrindinis dėmesys skiriamas neplanuotiems politiniams padariniams, kurie gali kilti dėl šio rodiklio struktūros. Galiausiai tyrimas siekia prisidėti prie diskusijų apie alternatyvius ekonominės gerovės vertinimo būdus, geriau atspindinčius tvarumą ir socialinę gerovę. Naudojama sudėtinių rodiklių analizės sistema, vertinanti rodiklio struktūrą, jautrumą svorių ir agregavimo prielaidoms bei statistinius ryšius su kitais gerovės rodikliais. Atliekama pagrindinių komponentų analizė, siekiant sumažinti duomenų rinkinį ir identifikuoti susijusių komponentų grupes. Jautrumo testavimas atliekamas analizuojant, kaip prielaidų pokyčiai veikia TPI rezultatus. Be to, lyginami TPI rezultatai su kitais rodikliais, tokiais kaip „Gallup“ gerovės indeksas, JT žmogaus socialinės raidos indeksas, gyvenimo trukmė ir ekologinis pėdsakas, siekiant įvertinti GPI efektyvumą matuojant ekonomikos indėlį į žmonių gerovę ir aplinkosaugą.

Tyrimas atskleidė, jog TPI yra stipriai dominuojamas kelių komponentų, iš kurių asmeninių vartojimo išlaidų dalis sudaro net 38% viso indekso, o 10 pagrindinių komponentų bendrai prisideda 90%, pabrėžiant nedidelės rodiklių grupės svarbą. Kyla abejonių dėl komponentų, kurie sudaro mažą rodiklio dalį, būtinumo. Jautrumo analizė parodė, kad tam tikros prielaidos, ypač susijusios su ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, darbo užmokesčio normomis, gali sukelti nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, padidinus skaičiavimuose naudojamą darbo užmokesčio normą, gali sumažėti TPI, o tai gali reikšti, kad didesnis atlyginimas kenkia bendrai gerovei. Taip pat nustatomas mišrus ryšys tarp TPI ir kitų gerovės rodiklių, tokių kaip „Gallup“ gerovės rodiklis ir JT žmogaus raidos indeksas. Tai rodo, kad nors TPI suteikia vertingų įžvalgų apie ekonominę gerovę, jis ne visada gali puikiai derėti su kitais gerovės rodikliais.

Tyrime raginama iš naujo išnagrinėti esminius klausimus, susijusius su TPI priemonėmis ir ar jos struktūra veiksmingai remia politikos tikslus

Šie tyrimai atskleidžia, kad siekiant darnaus vystymosi, būtina ne tik stebėti rodiklius, bet ir suprasti jų tarpusavio ryšius bei ilgalaikį poveikį. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir technologijų sinergija gali paskatinti tvarų augimą, tačiau be strateginio valdymo jų nauda gali būti trumpalaikė. Be to, ekonomikos augimas neturėtų vykti aplinkos sąskaita – būtina ieškoti subalansuotų sprendimų, kurie užtikrintų ir žmonių gerovę, ir planetos apsaugą. Galiausiai, pasitikėjimas sudėtiniais rodikliais reikalauja kritinio vertinimo – jų struktūra ir prielaidos turi būti nuolat tobulinamos, kad priimami sprendimai iš tiesų prisidėtų prie darnaus vystymosi tikslų.

Daugiau naujienų apie darnų vystymą rasite čia!